腹痛吃什么药

Jungtin?s Tautos arab. ????? ????? ??????? kin. 联合国/聯合國 angl. United Nations pranc. Organisation des Nations unies rus. Организация Объединённых Наций isp. Organización de las Naciones Unidas
V?liava Emblema
Jungtini? Taut? valstyb?s nar?s
Santrumpa	JTO, JT
?kurta	1945 m. bir?elio 26 d.
Tipas	Tarptautin? organizacija
Būstin?	Niujorkas, JAV
Naryst?	193 valstyb?s nar?s 2 valstyb?s steb?tojos
Oficialios kalbos	Arab?, kin?, angl?, prancūz?, rus?, ispan?
Generalinis sekretorius	António Guterres
Svetain?	www.un.org

百度 综合处：全国社会科学规划办公室内设的综合职能部门，主要负责日常文秘、行政管理、财务会计、会议组织、网络服务、内外联络、后勤保障工作等。

Jungtini? Taut? Organizacija (JTO), arba Jungtin?s Tautos (JT) – tarptautin? organizacija, kurios tikslas yra palaikyti tarptautin? taik? ir saugum?, pl?toti draugi?kus taut? santykius bei siekti tarptautinio bendradarbiavimo. Tai did?iausia ir labiausiai pasaulyje ?inoma tarptautin? organizacija. Jungtini? Taut? būstin? ?sikūrusi Niujorke, o kiti pagrindiniai biurai yra ?enevoje, Nairobyje, Vienoje ir Hagoje.

Jungtin?s Tautos ?steigtos po Antrojo pasaulinio karo, siekiant i?vengti būsim? pasaulini? kar?. Jos pakeit? Taut? S?jung?, kuri nepaj?g? u?kirsti keli? tokiems konfliktams. 1945 m. baland?io 25 d. 50 valstybi? atstovai San Fransiske susirinko ? konferencij? ir prad?jo rengti JT Chartij?, kuri priimta 1945 m. bir?elio 25 d. Jungtin?s Tautos veikl? prad?jo 1945 m. spalio 24 d., kai ?sigaliojo Chartija. Organizacijos tikslai, kaip apibr??ta jos Chartijoje, – palaikyti tarptautin? taik? ir saugum?, ginti ?mogaus teises, teikti humanitarin? pagalb?, skatinti darn?j? vystym?si ir laikytis tarptautin?s teis?s. Jungtines Tautas ?steig? 51 valstyb? nar?, o 2025 m. joms priklaus? 193 valstyb?s – beveik visos nepriklausomos pasaulio valstyb?s.

Pirmaisiais gyvavimo de?imtme?iais organizacijos misij? – i?saugoti taik? pasaulyje – buvo sud?tinga ?gyvendinti d?l ?altojo karo ?tampos tarp JAV ir Soviet? S?jungos bei j? s?junginink?. Jungtin?s Tautos siun?ia karines steb?jimo misijas, kurias vykdo neginkluoti kariniai pareigūnai. XX a. 7 de?. JT nari? skai?ius itin i?augo d?l spar?ios dekolonizacijos. Nuo to laiko nepriklausomyb? ?gijo 80 buvusi? kolonij?, ?skaitant 11 globojam?j? teritorij?, kurias pri?iūr?jo Globos Taryba. XX a. 8 de?. JT ekonominio ir socialinio vystymosi program? biud?etas gerokai vir?ijo i?laidas taikos palaikymui. 1991 m., pasibaigus ?altajam karui, Jungtin?s Tautos i?pl?t? savo veiklos srit?.

Jungtines Tautas sudaro ?e?ios pagrindin?s institucijos: Generalin? Asambl?ja, Saugumo Taryba, Ekonomin? ir Socialin? Taryba, Tarptautinis Teisingumo Teismas, JT Sekretoriatas ir Globos Taryba, nors pastaroji nevykdo veiklos nuo 1994 m. Jungtini? Taut? sistemai priklauso daugyb? specializuot?j? agentūr?, fond? ir program?, pvz., Pasaulio banko grup?, Pasaulio sveikatos organizacija, Pasaulio maisto programa, UNESCO ir UNICEF. Be to, nevyriausybin?ms organizacijoms gali būti suteiktas konsultacinis statusas Ekonomin?je ir Socialin?je Taryboje bei kitose agentūrose.

Jungtini? Taut? vyriausiasis administracinis pareigūnas yra generalinis sekretorius. Dabartinis generalinis sekretorius yra portugal? politikas ir diplomatas Antonijas Gutere?as, pareigas einantis nuo 2017 m. sausio 1 d. Jungtin?s Tautos finansuojamos i? valstybi? nari? ?na??.

Jungtin?s Tautos, j? pareigūnai ir agentūros yra gav? daug Nobelio taikos premij?, ta?iau kiti j? veiksmingum? vertina prie?taringai. Vieni mano, kad organizacija yra svarbi taikos ir ?mogaus vystymosi j?ga, o kiti j? laiko neveiksminga, ?ali?ka ir korumpuota.

Istorija

Prie?istor? (iki 1941)

Pirmasis Taut? S?jungos pos?dis ?enevoje, 1920 m. lapkri?io 15 d.

Per ?imtmet? iki JT ?kūrimo buvo ?kurtos kelios tarptautin?s organizacijos, pvz., Tarptautinis Raudonojo Kry?iaus komitetas, siekiant pad?ti ginkluot? konflikt? aukoms.

Tarptautin?s organizacijos, u?tikrinan?ios taik?, id?j? per Pirm?j? pasaulin? kar? i?k?l? JAV prezidentas Vudras Vilsonas. Karo nugal?tojai – S?jungininkai – susitiko Pary?iaus taikos konferencijoje nuspr?sti d?l oficiali? taikos s?lyg?. Konferencijoje nutarta ?kurti Taut? S?jung?, ta?iau JAV prie jos neprisijung?. 1920 m. sausio 10 d. Taut? S?junga oficialiai prad?jo veikti. S?jungos taryba veik? kaip vykdomasis organas, vadovaujantis Asambl?jos veiklai. Jos nuolatiniai nariai i? prad?i? buvo Did?ioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Japonija.

XX a. 3 de?. Taut? S?junga da?niausiai s?kmingai sprend? ?vairias problemas, ta?iau 4 de?. paai?k?jo, kad organizacija nepaj?gia i?vengti konflikt? ir veiksmingai reaguoti net ? nari? karin? agresij?: 1931 m. Japonija ?siver?? ? Mand?iūrij?. 40 valstybi? balsavo u? Japonijos pasitraukim? i? Mand?iūrijos, ta?iau Japonija balsavo prie? ir pasitrauk? i? organizacijos. Taut? S?junga nesugeb?jo u?kirsti kelio ir Italijos karui prie? Etiopij?, o Italijai taikytos ekonomin?s sankcijos buvo neveiksmingos. Italija ir daug kit? valstybi? i?stojo i? Taut? S?jungos.

1939 m. prasid?jus Antrajam pasauliniam karui Taut? S?jungos veikla i? esm?s nutrūko.

Antrojo pasaulinio karo S?junginink? deklaracijos (1941–1944)

1943 m. Franklino Ruzvelto pirm?j? trij? JT padalini? eskizas: ?Keturi policininkai“, vykdomoji vald?ia ir tarptautin? 40 JT valstybi? nari? asambl?ja.

Pirmasis ?ingsnis Jungtini? Taut? ?kūrimo link – S?junginink? deklaracija, pasira?yta 1941 m. bir?elio 12 d. Iki 1941 m. rugpjū?io JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir D. Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas ?er?ilis pareng? Atlanto chartij?, apibr??usi? pokario pasaulio tikslus. 1941 m. rugs?jo 24 d. Londone vykusiame S?junginink? tarybos pos?dyje a?tuonios A?ies okupuot? ?ali? vyriausyb?s tremtyje, kartu su Soviet? S?junga ir ?Laisvosios Prancūzijos“ paj?g? atstovais, vienbalsiai pritar? D. Britanijos ir JAV nustatyt? bendr? politikos princip? laikymuisi.

1941 m. gruod? F. Ruzveltas ir V. ?er?ilis susitiko Baltuosiuose rūmuose per Va?ingtono konferencij?. Jungtini? Taut? pavadinim? pasiūl? F. Ruzveltas. Pirm? kart? jis oficialiai pavartotas 1942 m. sausio 1 d., kai D. Britanija, JAV, SSRS, Kinija ir dar 22 valstyb?s, kovojan?ios prie? A?ies j?gas, pasira?? Jungtini? Taut? deklaracij?. Jungtin?s Tautos tapo oficialiu S?junginink? pavadinimu. Nor?damos prisijungti prie S?junginink? koalicijos, valstyb?s tur?jo pasira?yti deklaracij? ir paskelbti kar? A?ies j?goms.

1943 m. spal? vykusioje Maskvos konferencijoje D. Britanija, JAV, SSRS ir Kinija pri?m? keturi? valstybi? deklaracij? d?l visuotinio saugumo, kurioje pripa?inta būtinyb? ?kuo grei?iau ?steigti tarptautin? organizacij?“. Tai buvo pirmas vie?as prane?imas, kad ketinama sukurti nauj? tarptautin? organizacij?, pakeisian?i? Taut? S?jung?. Netrukus po to ?vyko Teherano konferencija, kurioje F. Ruzveltas, V. ?er?ilis ir Josifas Stalinas aptar? pokario tarptautin?s organizacijos id?j?.

Organizacijos steigimo projekt? pareng? JAV ir pateik? 1944 m. Dambarton Okso konferencijai. Per ?i? konferencij? priimti pasiūlymai d?l naujos organizacijos tiksl?, struktūros ir veiklos princip?. 1945 m. vasar? vykusioje Jaltos konferencijoje buvo pritarta Dambarton Okso konferencijos pasiūlymams.

?kūrimas (1945)

Jungtin?s Tautos 1945 m.
?viesiai m?lyna – nar?s steig?jos
Tamsiai m?lyna – nari? steig?j? protektoratai ir teritorijos

Iki 1945 m. kovo 1 d. Jungtini? Taut? deklaracij? pasira?? dar 21 valstyb?. 1945 m. baland?io 25 d. San Fransiske ?vyko steigiamoji Jungtini? Taut? konferencija. Joje dalyvavo 50 valstybi? atstovai. D. Britanijos, JAV, SSRS ir Kinijos delegacijos pirmininkavo plenariniams pos?d?iams. Po Pary?iaus i?vadavimo 1944 m. rugpjūt? V. ?er?ilis paragino F. Ruzvelt? gr??inti Prancūzijai did?iosios valstyb?s status?. 1945 m. bir?elio 26 d. 50 valstybi? pasira?? Jungtini? Taut? Chartij?. Formali Jungtini? Taut? steigimo data – 1945 m. spalio 24 d., kai Chartij? ratifikavo j? pasira?iusios valstyb?s.

Pirmieji Generalin?s Asambl?jos (dalyvavo 51 valstyb?s atstovai) ir Saugumo Tarybos pos?d?iai ?vyko Londone 1946 m. saus?. I? karto prasid?jo diskusijos d?l Rusijos kari? buvimo Irano Azerbaid?ane ir brit? paj?g? Graikijoje. Brit? diplomatas Gledvinas D?ebas ?jo laikinojo generalinio sekretoriaus pareigas.

Generalin? Asambl?ja pasirinko Niujork? JT būstin?s vieta. Pirmuoju JT generaliniu sekretoriumi i?rinktas Norvegijos u?sienio reikal? ministras Triugv? Li (G. D?ebas ?ias pareigas ?jo tik kol buvo i?rinktas nuolatinis generalinis sekretorius).

?altasis karas (1947–1991)

?altojo karo metu JTO pastangos spr?sti konfliktus tarp valstybi? buvo var?omos TSRS bei JAV konfrontacijos. Vien tik TSRS vetavo 124, o JAV – 82 sprendimus i? vis? 270 vetuot? sprendim?.

Po Ryt?-Vakar? konflikto pabaigos JTO ?enkliai padidino savo ?tak?. JT Saugumo Tarybai, kuriai pagal JT Chartijos VII skyriaus 39 straipsn? esant ?gr?smei taikai“ suteikiama teis? imtis prievartos priemoni?, ?skaitant ir karines akcijas, atsirado platesn?s veiklos galimyb?s. Po 1988 met? buvo nuspr?sta ?steigti vir? 20 taikos misij?, nors per ligtolin? laikotarp? vykdytos tik 13 misij?.

Po ?altojo karo (1991–dabar)

JTO gana efektyviai veik? Persijos ?lankos karo metu, ta?iau greitai pasirod?, kad JT taikos palaikymo misijos n?ra tokios efektyvios kaip tik?tasi. 1992 met? spal? ?lugo pastangos sureguliuoti pilietin? kar? Angoloje, kai UNITA atsisak? dalyvauti taikos procese. 1993 metais prakti?kai ?lugo UNOSOM II misija Somalyje. UNPROFOR misija Bosnijoje ir Hercegovinoje irgi nesugeb?jo ?gyvendinti savo tiksl? kaip ir analogi?ka misija Kroatijoje. 1994 metais JT taikdariai nesugeb?jo sustabdyti masini? ?udyni? Ruandoje. Nes?kmingos misijos vyko ten, kur did?iosios valstyb?s netur?jo tiesiogini? interes? ir tod?l nebuvo suinteresuotos ki?tis.

JTO misijas riboja ir tai, kad jos reikalauja daug resurs?, kuri? netiesiogiai su konfliktu susijusios ?alys nenori ar negali skirti.

Tikslai

JT valstybi? nari? v?liavos, i?keltos prie Taut? rūm? ?enevoje.

Jungtini? Taut? tikslai:

1. Palaikyti tarptautin? taik? ir saugum?, imtis veiksming? kolektyvini? priemoni? taikai apsaugoti, kar? gr?smei pa?alinti ar agresijai likviduoti;
2. Skatinti draugi?kus taut? santykius;
3. Siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprend?iant ekonomines, socialines, kultūrines ir humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarb? ?mogaus teis?ms ir pagrindin?ms laisv?ms;
4. Būti centru, vienijan?iu taut? veiksmus ?iems bendriems tikslams ?gyvendinti.

Nuo 1990 met?, siekdamos parengti i?sami? ir teisi?kai pagr?st? pl?tros darbotvark?, Jungtin?s Tautos r?m? daugyb? pasaulio vir?ūni? susitikim? ir pasaulini? konferencij?. Prasid?jus tre?iajam tūkstantme?iui, Jungtini? Taut? generalinis sekretorius sukviet? 147 valstybi? ir vyriausybi? vadovus ? Tūkstantme?io vir?ūni? susitikim?. Jungtini? Taut? tikslas – kreiptis ? pasaulio lyderius ir papra?yti dar kart? patvirtinti j? apsisprendim? kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, ?veikti AIDS, maliarij? ir kitas ligas, dirbti taikos labui ir pad?ti ma?iausiai i?sivys?iusioms ?alims siekti pa?angos. Be ?sipareigojim? savo valstyb?ms pasaulio vadovai pripa?ino kolektyvin? atsakomyb? i?saugoti ?mogi?kojo orumo principus. Be to, valstybi? bei vyriausybi? vadovai parei?k?, kad pagrindinis ?iandieninio pasaulio tikslas – u?tikrinti, kad globalizacija tapt? pozityvia viso pasaulio taut? varom?ja j?ga. Taigi buvo suformuluoti ?ie tūkstantme?io tikslai:

• Panaikinti ypa? didel? skurd? ir bad?;
• U?tikrinti visapusi?k? pradin? ugdym?;
• Skatinti ly?i? lygyb? bei daugiau teisi? suteikti moterims;
• Suma?inti vaik? mirtingum?;
• Stiprinti gimdyvi? sveikat?;
• ?veikti AIDS, maliarij? ir kitas ligas;
• U?tikrinti nuosekli? aplinkos apsaug?;
• Suburti pasaulio visuomen? tolimesnei ?monijos raidai u?tikrinti.

Struktūra

Jungtin?s Tautos – platesn?s JT sistemos, apiman?ios plat? institucij? ir agentūr? tinkl?, dalis. Jungtini? Taut? Chartija ?steigti penki pagrindiniai Jungtini? Taut? organai: Generalin? Asambl?ja, Saugumo Taryba, Ekonomin? ir Socialin? Taryba, Tarptautinis Teisingumo Teismas ir JT Sekretoriatas. ?e?tasis pagrindinis organas – Globos Taryba – nutrauk? veikl? 1994 m., kai Palau, paskutin? JT globojamoji teritorija, paskelb? nepriklausomyb?.

Keturi i? penki? organ? ?sikūr? pagrindin?je Jungtini? Taut? būstin?je Niujorke, o Tarptautinis Teisingumo Teismas – Hagoje. Kitos JT būstin?s yra ?enevoje, Vienoje ir Nairobyje, o ?vairios JT programos, fondai ir agentūros veikia visame pasaulyje. ?e?ios oficialios Jungtini? Taut? kalbos – arab?, kin?, angl?, prancūz?, rus? ir ispan?. Remiantis Jungtini? Taut? privilegij? ir imunitet? konvencija, JT ir jos agentūros yra apsaugotos nuo ?ali?, kuriose jos veikia, ?statym?, taip u?tikrinant JT ne?ali?kum? priiman?i?j? ?ali? ir ?ali? nari? at?vilgiu.

Po ?e?iomis institucijomis, pasak autor?s Lindos Fasulo, yra ?nuostabus subjekt? ir organizacij? rinkinys, kai kurie j? yra senesni u? pa?ias JT ir veikia beveik visi?kai nuo j? nepriklausomai“. Tai – specializuotosios agentūros, programos ir fondai.

Pagrindiniai Jungtini? Taut? organai

Generalin? Asambl?ja — JT valstybi? nari? patariamasis susirinkimas —		Sekretoriatas — JT administracinis organas —		Tarptautinis Teisingumo Teismas — Visuotinis tarptautin?s teis?s teismas —
Teikia neprivalomas rekomendacijas valstyb?ms arba pasiūlymus Saugumo Tarybai (JTST); JTST siūlymu priima sprendim? d?l nauj? nari? pri?mimo; Tvirtina biud?et?; Renka nenuolatines JTST nares, ECOSOC nares, JT generalin? sekretori? (rekomendavus JTST) ir 15 Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) teis?j?. Kiekviena valstyb? nar? turi po 1 bals?.		Remia kitas JT institucijas (pvz., organizuojant konferencijas, rengiant ataskaitas ir priimant biud?et?); Jo pirminink?, JT generalin? sekretori?, renka Generalin? Asambl?ja penkeri? met? kadencijai.		Sprend?ia gin?us tarp valstybi?, kurios pripa??sta teismo jurisdikcij?; Teikia teisines konsultacijas; Priima sprendim? paprasta bals? dauguma. Sudaro 15 teis?j?, kuriuos 9 met? kadencijai renka Generalin? Asambl?ja.
Saugumo Taryba — U?tikrina tarptautin? taik? ir saugum? —	Ekonomin? ir Socialin? Taryba — Tarptautiniai ekonominiai ir socialiniai klausimai —	Globos Taryba — Globojam?j? teritorij? prie?iūra (?iuo metu neveikia) —
Atsakinga u? tarptautin?s taikos ir saugumo palaikym?; Priima privalomas rezoliucijas; Sudaro 15 nari?, i? kuri? 5 – nuolatin?s ir 10 – nenuolatini?, renkam? Generalin?s Asambl?jos.	Atsakinga u? valstybi? bendradarbiavim? ekonominiais ir socialiniais klausimais; Koordinuoja specializuot?j? agentūr? veikl?; Sudaro 54 nar?s, kurias 3 met? kadencijai renka Generalin? Asambl?ja.	Globojo kolonijines valdas, kurios tapo Taut? S?jungos mandatin?mis teritorijomis; Nevykdo veiklos nuo 1994 m., kai Palau, paskutin? globojamoji teritorija, paskelb? nepriklausomyb?.

Generalin? Asambl?ja

JT generalinis sekretorius Antonijas Gutere?as sako kalb? 77?ojoje JT Generalin?s Asambl?jos sesijoje.

Generalin? Asambl?ja – pagrindin? JT patariamojo pobūd?io institucija. Asambl?ja, kuri? sudaro visos JT valstyb?s nar?s, renkasi ? eilines kasmetines sesijas, ta?iau gali būti su?aukta ir ? speciali?sias sesijas. Asambl?jai vadovauja pirmininkas, renkamas valstybi? nari? rotacijos principu, ir 21 vicepirmininkas. Pirmoji Generalin?s Asambl?jos sesija ?vyko 1946 m. ??sausio 10 d. Londone, joje dalyvavo 51 valstyb?s atstovai.

Generalin?s Asambl?jos sprendimai svarbiais klausimais, pvz., d?l tarptautin?s taikos ir saugumo palaikymo, nauj? nari? pri?mimo, biud?eto svarstymo, priimami dviej? tre?dali? dalyvaujan?i? ir balsuojan?i? valstybi? nari? bals? dauguma. Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta nari? bals? dauguma. Kiekviena valstyb? nar? turi po vien? bals?. Generalin?s Asambl?jos nutarimai neprivalomi valstyb?ms nar?ms, i?skyrus biud?eto klausim? tvirtinim?. Asambl?ja gali teikti rekomendacijas bet kokiais JT klausimais, i?skyrus taikos ir saugumo klausimus, kuriuos svarsto Saugumo Taryba.

Rezoliucijos projektus Generalinei Asambl?jai gali perduoti ?e?i pagrindiniai jos komitetai:

• I komitetas (nusiginklavimas ir tarptautinis saugumas)
• II komitetas (ekonomika ir finansai)
• III komitetas (socialiniai, humanitariniai ir kultūros klausimai)
• IV komitetas (globa ir nesavavald?ios teritorijos)
• V komitetas (administracija ir biud?etas)
• VI komitetas (teis?s klausimai)

Taip pat ?ie du komitetai:

• Generalinis komitetas – prie?iūros komitetas, kur? sudaro asambl?jos pirmininkas, vicepirmininkai ir komitet? vadovai
• Kredencial? komitetas – atsakingas u? kiekvienos valstyb?s nar?s JT atstov? ?galiojim? nustatym?

Saugumo Taryba

JAV prezidentas Barakas Obama pirmininkauja JT Saugumo Tarybos pos?d?iui.

Saugumo Taryba atsakinga u? tarptautin?s taikos ir saugumo palaikym?. Kiti JT organai gali teikti tik rekomendacijas valstyb?ms nar?ms, ta?iau Saugumo Tarybos sprendimai, pagal Jungtini? Taut? Chartijos 25 straipsn?, yra privalomi visoms nar?ms. Saugumo Tarybos priimti sprendimai vadinami rezoliucijomis.

Saugumo Taryb? sudaro penkiolika valstybi? nari?, i? kuri? penkios yra nuolatin?s: Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtin? Karalyst?, JAV, ir de?imt nenuolatini?, renkam? Generalin?s Asambl?jos dvejiems metams: Al?yras, Danija, Graikija, Gajana, Pakistanas, Panama, Siera Leon?, Slov?nija, Somalis ir Piet? Kor?ja. Penkios nuolatin?s Saugumo Tarybos nar?s turi veto teis?, tod?l gali blokuoti rezoliucijos pri?mim?. Nenuolatini? nari? rinkimai vykdomi pagal geografin? pasiskirstym?: Afrikos ?alims tenka 3 vietos, Azijos-Ramiojo vandenyno regionui – 2, Ryt? Europai – 1, Lotyn? Amerikai ir Karib? jūros regionui – 2, Vakar? Europos ir kitoms ?alims – 2 vietos. Saugumo Tarybai vadovauja pirmininkas, kuris yra rotacijos principu kas m?nes? pagal angli?k? ab?c?l? besikei?ian?ios valstyb?s nar?s delegacijos vadovas.

JT Sekretoriatas

Antonijas Gutere?as – dabartinis Jungtini? Taut? generalinis sekretorius

JT Sekretoriatas atlieka kasdienes pareigas, reikalingas JT sistemai valdyti ir pri?iūr?ti. Sekretoriat? sudaro de?imtys tūkstan?i? tarptautini? valstyb?s tarnautoj? visame pasaulyje, o jam vadovauja generalinis sekretorius, kuriam padeda generalinio sekretoriaus pavaduotojas. Sekretoriato pareigos – teikti informacij? ir priemones, reikalingas JT organ? pos?d?iams ir vykdyti u?duotis pagal Saugumo Tarybos, Generalin?s Asambl?jos, Ekonomin?s ir Socialin?s Tarybos bei kit? JT institucij? nurodymus.

Generalinis sekretorius – JT atstovas spaudai ir j? vadovas. JT Chartijoje pareigos apibr??tos kaip organizacijos auk??iausiasis administracinis pareigūnas. Chartijos 99 straipsnyje teigiama, kad generalinis sekretorius gali atkreipti Saugumo Tarybos d?mes? ? ?bet kokius klausimus, kurie, jo nuomone, gali kelti gr?sm? tarptautinei taikai ir saugumui“. ?ios pareigos tapo dvigubu JT organizacijos administratoriaus ir diplomato bei tarpininko, sprend?ian?io gin?us tarp valstybi? nari? ir ie?kan?io sutarimo d?l pasaulini? klausim?, vaidmeniu.

Generalin? sekretori? skiria Generalin? Asambl?ja Saugumo Tarybai rekomendavus. Konkre?i? kriterij? pareigoms u?imti n?ra, ta?iau b?gant metams tapo priimta, kad jos gali būti einamos vien? ar dvi penkeri? met? kadencijas. Dabartinis generalinis sekretorius yra portugalas Antonijas Gutere?as, kuris 2017 m. pakeit? Ban Ki-mun?.

Jungtini? Taut? generaliniai sekretoriai

Nr.	Gen. sekretorius	Tautyb?	Nuo	Iki	Pastabos
-	Gladwyn Jebb	Jungtin? Karalyst?	1945 m. spalio 24 d.	1946 m. vasario 2 d.	Laikinai ?jo pareigas iki T. Li i?rinkimo
1	Trygve Lie	Norvegija	1946 m. vasario 2 d.	1952 m. lapkri?io 10 d.	Atsistatydino
2	Dag Hammarskj?ld	?vedija	1953 m. baland?io 10 d.	1961 m. rugs?jo 18 d.	Mir? eidamas pareigas
3	U Thant	Birma	1961 m. lapkri?io 30 d.	1971 m. gruod?io 31 d.	Pirmas ne europietis ?j?s pareigas
4	Kurt Waldheim	Austrija	1972 m. sausio 1 d.	1981 m. gruod?io 31 d.
5	Javier Pérez de Cuéllar	Peru	1982 m. sausio 1 d.	1991 m. gruod?io 31 d.
6	Boutros Boutros-Ghali	Egiptas	1992 m. sausio 1 d.	1996 m. gruod?io 31 d.	Trumpiausiai ?jo pareigas
7	Kofi Annan	Gana	1997 m. sausio 1 d.	2006 m. gruod?io 31 d.
8	Ban Ki-moon	Piet? Kor?ja	2007 m. sausio 1 d.	2016 m. gruod?io 31 d.
9	António Guterres	Portugalija	2017 m. sausio 1 d.	Dabartinis

Tarptautinis Teisingumo Teismas

TTT nusprend?, kad Kosovo viena?ali?kas nepriklausomyb?s paskelbimas nuo Serbijos 2008 m. nepa?eid? tarptautin?s teis?s.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) – pagrindin? Jungtini? Taut? teismin? institucija. Tai yra Nuolatinio tarptautinio teisingumo tribunolo ?p?dinis, ?sikūr?s buvusioje ?io teismo būstin?je – Taikos rūmuose Hagoje, tod?l tai vienintel? pagrindin? JT institucija, kurios būstin? n?ra Niujorke. Pagrindin? TTT funkcija – spr?sti gin?us tarp valstybi?. Teismas yra nagrin?j?s tokius klausimus kaip karo nusikaltimai, valstyb?s suvereniteto pa?eidimai ir etninis valymas. Kitos JT institucijos taip pat gali kreiptis ? teism?, pra?ydamos pateikti konsultacin? i?vad? tarptautin?s teis?s klausimais. Visos Jungtini? Taut? valstyb?s nar?s yra TTT statuto, kuris yra neatsiejama JT Chartijos dalis, dalyv?s, o valstyb?s, kurios n?ra JT nar?s, gali tapti statuto dalyv?mis. TTT sprendimai yra privalomi tik byloje dalyvaujan?ioms ?alims ir, kartu su konsultacin?mis i?vadomis, yra tarptautin?s teis?s ?altiniai. Teism? sudaro 15 teis?j?, kuriuos devyneri? met? kadencijai skiria Generalin? Asambl?ja. Teisme negali būti dviej? tos pa?ios valstyb?s pilie?i?.

Ekonomin? ir Socialin? Taryba

Ekonomin? ir Socialin? Taryba (ECOSOC) padeda Generalinei Asambl?jai skatinti tarptautin? ekonomin? ir socialin? bendradarbiavim? bei pl?tr?. ?kurta kaip pagrindinis JT forumas sprend?iant pasaulines problemas ir yra did?iausias bei sud?tingiausias JT organas. ECOSOC funkcijos – rinkti duomenis, vykdyti tyrimus ir konsultuoti bei teikti rekomendacijas valstyb?ms nar?ms. Jos veikl? pirmiausia vykdo pagalbin?s institucijos, orientuotos ? ?vairias sritis, pvz., Jungtini? Taut? nuolatinis forumas ?iabuvi? klausimais (konsultuoja JT agentūras su ?iabuviais susijusiais klausimais), Jungtini? Taut? Mi?k? forumas (koordinuoja ir skatina tvar? mi?k? valdym?), Jungtini? Taut? statistikos komisija (koordinuoja informacijos rinkimo pastangas tarp agentūr?), Tvarios pl?tros komisija (koordinuoja pastangas tarp JT agentūr? ir NVO, siekian?i? tvariosios pl?tros). ECOSOC taip pat gali suteikti konsultacin? status? nevyriausybin?ms organizacijoms. 2021 m. tok? status? tur?jo beveik 5600 organizacij?.

Specializuotosios agentūros

JT Chartija numato, kad kiekvienas pagrindinis Jungtini? Taut? organas gali steigti ?vairias specializuot?sias agentūras savo funkcijoms atlikti. Specializuotosios agentūros yra savaranki?kos organizacijos, bendradarbiaujan?ios su Jungtin?mis Tautomis ir tarpusavyje per Ekonomin?s ir Socialin?s Tarybos koordinavimo mechanizmus. Kiekviena j? buvo integruota ? JT sistem? pagal susitarim? su Jungtin?mis Tautomis (57 str.). Yra 15 specializuot?j? agentūr?, kuri? tikslas – skatinti tarptautin? bendradarbiavim? ekonomin?je, socialin?je, kultūrin?je, ?vietimo, sveikatos apsaugos ir kitose pana?iose srityse.

Jungtini? Taut? specializuotosios agentūros

Nr.	Santrumpa	Agentūra	Būstin?	Vadovas	?kurta
1	M?ūO, FAO	Jungtini? Taut? maisto ir ?em?s ūkio organizacija	Roma, Italija	Qu Dongyu	1945
2	TCAO, ICAO	Tarptautin? civilin?s aviacijos organizacija	Monrealis, Kanada	Juan Carlos Salazar	1947
3	IFAD	Tarptautinis ?em?s ūkio pl?tros fondas	Roma, Italija	Gilbert Houngbo	1977
4	TDO, ILO	Tarptautin? darbo organizacija	?eneva, ?veicarija	Guy Ryder	1946 (1919)
5	TJO, IMO	Tarptautin? jūr? organizacija	Londonas, Jungtin? Karalyst?	Kitack Lim	1948
6	TVF, IMF	Tarptautinis valiutos fondas	Va?ingtonas, JAV	Kristalina Georgieva	1945 (1944)
7	TTS, ITU	Tarptautin? telekomunikacij? s?junga	?eneva, ?veicarija	Houlin Zhao	1947 (1865)
8	UNESCO	Jungtini? Taut? ?vietimo, mokslo ir kultūros organizacija	Pary?ius, Prancūzija	Audrey Azoulay	1946
9	UNIDO	Jungtini? Taut? pramon?s pl?tros organizacija	Viena, Austrija	Gerd Müller	1967
10	UNWTO	Jungtini? Taut? Pasaulio turizmo organizacija	Madridas, Ispanija	Zurab Pololikashvili	1974
11	PPS, UPU	Pasaulin? pa?to s?junga	Bernas, ?veicarija	Masahiko Metoki	1947 (1874)
12	PBG, WBG	Pasaulio banko grup?	Va?ingtonas, JAV	David Malpass (pirmininkas)	1945 (1944)
13	PSO, WHO	Pasaulio sveikatos organizacija	?eneva, ?veicarija	Tedros Adhanom	1948
14	PINO, WIPO	Pasaulin? intelektin?s nuosavyb?s organizacija	?eneva, ?veicarija	Daren Tang	1974
15	PMO, WMO	Pasaulin? meteorologijos organizacija	?eneva, ?veicarija	Petteri Taalas (gen. sekretorius) Gerhard Adrian (pirmininkas)	1950 (1873)

Fondai, programos ir kitos institucijos

Jungtini? Taut? sistema apima daugyb? savaranki?k?, atskirai administruojam? fond?, program?, tyrim? ir mokymo institut? bei kit? pagalbini? institucij?. Kiekviena ?i? institucij? turi savo veiklos srit?, institucin? struktūr? ir biud?et?. Pvz., Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir Tarptautin? atomin?s energijos agentūra (TATENA) veikia nepriklausomai nuo Jungtini? Taut?, ta?iau palaiko oficialius partneryst?s susitarimus. Jungtin?s Tautos did?i?j? dal? savo humanitarin?s veiklos atlieka per ?ias institucijas, pvz., u?kerta keli? badui ir netinkamai mitybai (Pasaulio maisto programa), saugo pa?eid?iamus ir perkeltuosius ?mones (UNHCR) ir kovoja su ?IV/AIDS pandemija (UNAIDS).

Jungtini? Taut? programos ir fondai

Santrumpa	Agentūra	Būstin?	Vadovas	?kurta
UNDP	Jungtini? Taut? pl?tros programa	Niujorkas, JAV	Achim Steiner	1965 m.
UNICEF	Jungtini? Taut? vaik? fondas	Niujorkas, JAV	Catherine M. Russell	1946 m.
UNCDF	Jungtini? Taut? kapitalo pl?tros fondas	Niujorkas, JAV	Marc Bichler	1966 m.
WFP	Pasaulio maisto programa	Roma, Italija	David Beasley	1963 m.
JTAP, UNEP	Jungtini? Taut? aplinkos apsaugos programa	Nairobis, Kenija	Inger Andersen	1972 m.
UNFPA	Jungtini? Taut? gyventoj? fondas	Niujorkas, JAV	Natalia Kanem	1969 m.
UN-HABITAT	Jungtini? Taut? ?moni? gyvenvie?i? programa	Nairobis, Kenija	Maimunah Mohd Sharif	1978 m.
UNV	Jungtini? Taut? savanoriai	Bona, Vokietija	Richard Dictus	1978 m.

Naryst?

  193 Jungtini? Taut? valstyb?s nar?s

  2 valstyb?s steb?tojos (Palestina, Vatikanas)

  2 valstyb?s, galin?ios tapti JT nar?mis (Niuj?, Kuko Salos)

  17 nesavaranki?k? teritorij?

  Antarktida

Visos nepriklausomos ir negin?ijamos pasaulio valstyb?s, i?skyrus Vatikan?, yra Jungtini? Taut? nar?s. Piet? Sudanas, prisijung?s 2011 m. liepos 14 d., yra naujausias JT narys. Organizacijai ?iuo metu priklauso 193 valstyb?s. JT Chartija numato naryst?s taisykles:

1. Jungtini? Taut? nar?s gali būti visos kitos taikios valstyb?s, kurios prisiima ?ioje Chartijoje ?tvirtintus ?sipareigojimus ir kurios Organizacijos sprendimu gali ir nori ?iuos ?sipareigojimus vykdyti.
2. Kiekviena tokia valstyb? priimama Jungtini? Taut? nare Generalin?s Asambl?jos sprendimu, Saugumo Tarybai rekomendavus. II skyrius, 4 straipsnis.

Taip pat yra dvi valstyb?s steb?tojos: Vatikanas ir Palestina. Kuko Salos ir Niuj?, laisvai asocijuotos su Nauj?ja Zelandija, yra visateis?s keli? JT specializuot?j? agentūr? nar?s, o JT Sekretoriatas pripa?ino j? ?geb?jim? sudaryti sutartis“.

Indonezija buvo pirmoji ir vienintel? ?alis, pasitraukusi i? Jungtini? Taut?, protestuodama prie? Malaizijos i?rinkim? nenuolatine Saugumo Tarybos nare 1965 m. ?kūrusi CONEFO kaip trumpalaik? JT var?ov?, Indonezija atnaujino savo naryst? 1966 m.

Veikla

Taikos ir saugumo palaikymas

Vienas svarbiausi? Jungtini? Taut? tiksl? – taikos i?saugojimas. Jungtin?s Tautos, gavusios Saugumo Tarybos pritarim?, ? konflikto region? siun?ia taikdarius konfliktui sustabdyti ir, jei ?manoma, i?spr?sti. Kadangi Jungtin?s Tautos neturi savo karini? paj?g?, taikos palaikymo paj?gas sudaro valstybi? nari? siun?iami kariai. Jie kartais vadinami ?m?lynaisiais ?almais“, nes d?vi i?siskirian?ius m?lynus ?almus. 1988 m. taikos palaikymo paj?gos gavo Nobelio taikos premij?.

Nepalo kareivis, dalyvaujantis taikos palaikymo misijoje, u?tikrina saugum? ry?i? dalinimo vietoje Haityje 2010 m.

Nuo 1947 m. Jungtin?s Tautos ?vykd? 71 taikos palaikymo operacij?. Iki 2021 m. ? JT misijas buvo i?si?sta daugiau nei 88 000 taikos palaikymo steb?toj? i? 121 ?alies. Did?iausia yra Jungtini? Taut? misija Piet? Sudane (UNMISS), kurioje dirba beveik 19 200 ?moni?, ma?iausia – Jungtini? Taut? karin? steb?toj? grup? Indijoje ir Pakistane (UNMOGIP), kuri? sudaro 113 civili? ir ekspert?, atsaking? u? ugnies nutraukimo D?amu ir Ka?myre steb?jim?. Nuo 1948 m. JT taikdariai su Jungtini? Taut? paliaub? prie?iūros organizacija (UNTSO) buvo dislokuoti Artimuosiuose Rytuose – tai ilgiausiai veikianti aktyvi taikos palaikymo misija.

2005 m. atliktas tyrimas parod?, kad Jungtin?s Tautos s?kmingai ?gyvendina 2/3 taikos palaikymo misij?. ?mogaus saugumo ataskaitoje u?fiksuotas kar?, genocid? ir ?mogaus teisi? pa?eidim? skai?iaus ma??jimas nuo ?altojo karo pabaigos ir pateikti ?rodymai, nors ir netiesioginiai, kad tarptautinis aktyvizmas, kuriam daugiausia vadovavo JT, buvo pagrindin? ginkluot? konflikt? suma??jimo prie?astis. Jungtin?s Tautos ne tik siek? i?laikyti taik?, bet ir pa?ios ?siki?o ? karinius konfliktus, pvz., Kor?jos kar? ir intervencij? ? Irak? po Persijos ?lankos karo. 2008–2021 m. paskelbti tyrimai parod?, kad JT taikos palaikymo operacijos yra veiksmingesn?s siekiant u?tikrinti ilgalaik? taik? ir suma?inti civili? auk? skai?i?.

Jungtini? Taut? buferin? zona Kipre buvo ?kurta 1974 m., kai Turkija ?siver?? ? sal?.

Jungtin?s Tautos taip pat sulauk? kritikos d?l nes?kmi?. Daugeliu atvej? valstyb?s nar?s rod? nenor? pasiekti ar vykdyti Saugumo Tarybos rezoliucijas. Manoma, kad nesutarimai Saugumo Taryboje d?l karini? veiksm? ir intervencijos nesugeb?jo u?kirsti kelio Banglade?o genocidui 1971 m., Kambod?os genocidui XX a. 8 de?. ir Ruandos genocidui 1994 m. JT kaltinamos nepaj?gus sutrukdyti Srebrenicos ?udyn?ms ar u?baigti taikos palaikymo operacij? Somalio pilietinio karo metu. JT taikdariai taip pat buvo apkaltinti vaik? i??aginimu, prostitu?i? ie?kojimu ir seksualine prievarta per ?vairias taikos palaikymo misijas Kongo DR, Haityje, Liberijoje, Sudane, Burundyje ir Dramblio Kaulo Krante. Mokslininkai nurod?, kad JT taikdariai i? Nepalo atsakingi u? 2010 m. Hai?io choleros protrūk?, nusine?us? daugiau nei 8 000 gyvybi?.

Be taikos i?saugojimo, Jungtin?s Tautos taip pat aktyviai skatina nusiginklavim?. Ginkluot?s reguliavimas buvo ?trauktas ? JT Chartij? 1945 m. ir numatytas kaip būdas apriboti ?mogi?k?j? ir ekonomini? i?tekli? naudojim? jos kūrimui. Branduoliniai ginklai atsirado pra?jus vos kelioms savait?ms po Chartijos pasira?ymo, tod?l buvo priimta pirmoji Generalin?s Asambl?jos rezoliucija, raginanti pateikti konkre?ius pasiūlymus, kaip ?i? nacionalin?s ginkluot?s pa?alinti atominius ir kitus masinio naikinimo ginklus“. Jungtin?s Tautos dalyvavo sudarant ginkl? ribojimo sutartis, pvz., Kosmin?s erdv?s sutartis, Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis, Sutartis d?l jūros dugno, Biologini? ginkl? konvencija, Chemini? ginkl? konvencija ir Otavos sutartis. Ginkl? platinimo klausimus pri?iūri trys JT institucijos: Tarptautin? atomin?s energijos agentūra, Cheminio ginklo u?draudimo organizacija ir Visuotinio branduolini? bandym? u?draudimo sutarties organizacija. Be to, daugelis taikos palaikymo misij? siekia nusiginklavimo: kelios operacijos Vakar? Afrikoje nuginklavo ma?daug 250 000 buvusi? kovotoj? ir apsaugojo de?imtis tūkstan?i? ginkl? bei milijonus amunicijos.

?mogaus teis?s

Kitas pagrindinis Jungtini? Taut? tikslas – ?ugdyti ir skatinti pagarb? visoms ?mogaus teis?ms ir pagrindin?ms laisv?ms, nepaisant skirtingos ras?s, lyties, kalbos ar religijos“, o valstyb?s nar?s ?sipareigoja imtis ?bendr? ir individuali? veiksm?“, siekdamos ?ias teises apginti.

Eleonora Ruzvelt su Visuotine ?mogaus teisi? deklaracija, 1949 m.

1948 m. Generalin? Asambl?ja pri?m? Visuotin? ?mogaus teisi? deklaracij?, kuri? pareng? ?mogaus teisi? komisija, vadovaujama amerikie?i? diplomat?s ir aktyvist?s Eleonoros Ruzvelt. Dokumente skelbiamos pagrindin?s pilietin?s, politin?s ir ekonomin?s teis?s, u?tikrinamos visiems ?mon?ms. Deklaracija yra ?bendras vis? ?moni? ir taut? sieki? standartas“, o ne teisi?kai ?pareigojantis dokumentas, ta?iau ji tapo dviej? privalom? sutar?i? – Tarptautinio pilietini? ir politini? teisi? pakto bei Tarptautinio ekonomini?, socialini? ir kultūrini? teisi? pakto – pagrindu. Praktikoje Jungtin?s Tautos negali imtis reik?ming? veiksm? prie? ?mogaus teisi? pa?eidimus be Saugumo Tarybos rezoliucijos, nors atlieka didel? darb? tirdamos ir prane?damos apie pa?eidimus.

1979 m. priimta Moter? diskriminacijos panaikinimo konvencija, 1989 m. – Vaiko teisi? konvencija. Pasibaigus ?altajam karui, pastangos ginti ?mogaus teises ?gavo nauj? impuls?. Jungtini? Taut? ?mogaus teisi? komisija, ?kurta 1993 m., pri?iūr?jo JT ?mogaus teisi? klausimus, remdamasi t? met? Pasaulin?s ?mogaus teisi? konferencijos rekomendacija. 2006 m. j? pakeit? ?mogaus teisi? taryba, kuri? sudaro 47 ?alys. Tais pa?iais metais priimta Deklaracija d?l ?iabuvi? teisi?, o 2011 m. – pirmoji rezoliucija, pripa??stanti LGBTQ+ bendruomen?s nari? teises.

Ekonomin? pl?tra ir humanitarin? pagalba

Tūkstantme?io vystymosi tikslai

Panaikinti ypa? didel? skurd? ir bad? U?tikrinti visuotin? pradin? ?vietim? Skatinti ly?i? lygyb? ir suteikti daugiau teisi? moterims Suma?inti vaik? mirtingum? Gerinti motin? sveikat? Kovoti su ?IV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis U?tikrinti aplinkos tvarum? Pl?toti pasaulin? vystymosi partneryst?

Dar vienas Jungtini? Taut? tikslas – ?siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprend?iant tarptautines ekonominio, socialinio, kultūrinio ir humanitarinio pobūd?io problemas“. Siekiant ?io tikslo buvo sukurta daugyb? institucij?, pavald?i? Generalinei Asambl?jai ir ECOSOC. 2000 m. 192 JT valstyb?s nar?s susitar? iki 2015 m. pasiekti a?tuonis Tūkstantme?io vystymosi tikslus (TVT). Siekiant ?gyvendinti Tūkstantme?io vystymosi tikslus, 2015 m. prad?ti ?gyvendinti Darnaus vystymosi tikslai (DVT).

Jungtini? Taut? pl?tros programa (UNDP), subsidijomis pagr?stos technin?s pagalbos organizacija, yra viena pirmaujan?i? institucij? tarptautin?s pl?tros srityje. Organizacija taip pat skelbia JT ?mogaus socialin?s raidos indeks? – santykin? rodikl?, kuriuo ?alys reitinguojamos pagal skurd?, ra?tingum?, i?silavinim?, gyvenimo trukm? ir kitus veiksnius. Maisto ir ?em?s ūkio organizacija (M?ūO) skatina ?em?s ūkio pl?tr? ir maisto i?tekli? apsaug?. 1946 m. ?kurtas Jungtini? Taut? vaik? fondas (UNICEF), skirtas pad?ti nuo Antrojo pasaulinio karo nukent?jusiems Europos vaikams, v?liau i?pl?t? savo misij? visame pasaulyje.

Pasaulio banko grup? (PBG) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra nepriklausomos specializuotos agentūros ir steb?tojai JT sistemoje. I? prad?i? jie suformuoti atskirai nuo JT pagal Breton Vudso susitarim?. Pasaulio bankas teikia paskolas tarptautinei pl?trai finansuoti, o TVF skatina tarptautin? ekonomin? bendradarbiavim? ir teikia skubias paskolas ?alims, turin?ioms didel? mok?jim? balanso deficit?.

Pab?g?li? stovykla Irake.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), viena did?iausi? JT agentūr?, daugiausia d?mesio skiria tarptautin?ms sveikatos problemoms ir kovai su ligomis. 1980 m. PSO paskelb?, kad baig? kov? su raupais. V?lesniais de?imtme?iais PSO ?veik? poliomielit?, upin? aklum? ir raupsus. Jungtini? Taut? ?IV/AIDS programa (UNAIDS) koordinavo organizacijos atsak? ? AIDS epidemij?. Jungtini? Taut? gyventoj? fondas, dal? savo i?tekli? skiriantis kovai su ?IV, yra did?iausias pasaulyje reprodukcin?s sveikatos ir ?eimos planavimo paslaug? finansavimo ?altinis.

Jungtin?s Tautos, kartu su Tarptautiniu Raudonojo Kry?iaus ir Raudonojo Pusm?nulio jud?jimu, imasi pagrindinio vaidmens koordinuojant skubi? pagalb?. Pasaulio maisto programa (WFP) teikia pagalb? maistu reaguodama ? bad?, stichines nelaimes ir karinius konfliktus. Organizacija per metus vidutini?kai maitina 90 milijon? ?moni? i? 80 ?ali?. Jungtini? Taut? vyriausiojo pab?g?li? komisaro biuras (UNHCR) siekia ginti pab?g?li?, prieglobs?io pra?ytoj? ir asmen? be pilietyb?s teises. UNHCR ir WFP veikla finansuojama i? savanori?k? nevalstybini? organizacij? ir priva?i? asmen? ?na??.

Aplinkosauga ir klimatas

2015 m. Jungtini? Taut? klimato kaitos konferencijos delegacij? vadovai Pary?iuje.

Nuo Jungtini? Taut? aplinkos apsaugos programos (JTAP) ?steigimo 1972 m., aplinkos klausimai tapo svarbia JT darbotvark?s dalimi. Nes?km?s ?ioje srityje paskatino surengti 1992 m. ?em?s vir?ūni? susitikim? Rio de ?aneire, kuriuo siekta ?ioms pastangoms suteikti nauj? impuls?. 1988 m. JTAP ir Pasaulin? meteorologijos organizacija (PMO) ?steig? Tarpvyriausybin? klimato kaitos komisij?, kuri vertina ir teikia ataskaitas apie globalinio at?ilimo tyrimus. Jungtini? Taut? remiamas Kioto protokolas nustat? teisi?kai privalomus tar?os ma?inimo tikslus ratifikuojan?ioms valstyb?ms.

Jungtin?s Tautos savo struktūroje turi nema?ai padalini?, daugiau ar ma?iau susijusi? su aplinkos apsaugos klausimais. I? j? tiesiogiai tokio pobūd?io problemas sprend?ia Aplinkos apsaugos programa, kartais bendradarbiaudama su vystymo programa. Aplinkosaugos klausimai nagrin?jami ir komisijose, kaip kad Darnios raidos arba Europos ekonomin?je komisijoje. Mi?k? forumas taip pat gali būti siejamas su ?ia sritimi.

Siekdamos vystyti tarptautines aplinkosaugos institucijas Jungtin?s Tautos organizuoja didelio masto konferencijas. Pradedant 1972 m. vykusia ?mogaus aplinkos konferencija, jos vyksta kas de?imt met?.

• 1972 m. – ?mogaus aplinkos konferencija (Stokholmas)
• 1982 m. – Stokholmas+10 (Nairobis)
• 1992 m. – Aplinkos ir pl?tros konferencija (Rio de ?aneiras)
• 2002 m. – ?em?s susitikimas d?l darnios pl?tros (Johanesburgas)
• 2012 m. – Konferencija d?l darnios pl?tros (Rio de ?aneiras)

?i? konferencij? metu buvo susitarta d?l daugelio svarbi? tarptautini? konvencij?, kaip kad Biologin?s ?vairov?s, Bendrosios klimato kaitos, Tolim?j? tarpvalstybini? oro ter?al? perna??, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos, CITES ir kit?.

?altiniai

• Ball, Howard (2011). Genocide: A Reference Handbook. Contemporary World Issues. Santa Barbara, California: ABC-CLIO. ISBN 978-1-59884-488-7.
• Coulon, Jocelyn (1998). Soldiers of Diplomacy: The United Nations, Peacekeeping, and the New World Order. University of Toronto Press. ISBN 978-0-8020-0899-2.
• Fasulo, Linda (2004). An Insider's Guide to the UN. New Haven, Connecticut: Yale University Press. ISBN 978-0-300-10155-3.
• Fomerand, Jacques (2009). The A to Z of the United Nations. Lanham, Maryland: Scarecrow Press. ISBN 978-0-8108-5547-2.
• Gold, Dore (2004). Tower of Babble: How the United Nations Has Fueled Global Chaos. New York: Crown Forum. ISBN 978-1-4000-5475-6.
• Grant, Thomas D. (2009). Admission to the United Nations: Charter Article 4 and the Rise of Universal Organization. Legal Aspects of International Organization. 50. Leiden, Netherlands: Martinus Nijhoff Publishers. ISBN 978-90-04-17363-7. ISSN 0924-4883.
• Hoopes, Townsend; Brinkley, Douglas (2000) [1997]. FDR and the Creation of the U.N. New Haven, Connecticut: Yale University Press. ISBN 978-0-300-08553-2.
• Kennedy, Paul (2007) [2006]. The Parliament of Man: The Past, Present, and Future of the United Nations. New York: Random House. ISBN 978-0-375-70341-6.
• Manchester, William; Reid, Paul (2012). The Last Lion: Winston Spencer Churchill. 3: Defender of the Realm, 1940–1965. New York: Little Brown and Company. ISBN 978-0-316-54770-3.
• Meisler, Stanley (1995). United Nations: The First Fifty Years. New York: Atlantic Monthly Press. ISBN 978-0-87113-616-9.
• Mires, Charlene (2013). Capital of the World: The Race to Host the United Nations. New York University Press. ISBN 978-0-8147-0794-4.
• Osmańczyk, Edmund Jan (2004). Mango, Anthony (red.). Encyclopedia of the United Nations and International Agreements. 4. Taylor & Francis. ISBN 978-0-415-93924-9.
• Schlesinger, Stephen C. (2003). Act of Creation: The Founding of the United Nations: A Story of Super Powers, Secret Agents, Wartime Allies and Enemies, and Their Quest for a Peaceful World. Boulder, Colorado: Westview Press. ISBN 978-0-8133-3324-3.
• Sherwood, Robert E. (1948). Roosevelt and Hopkins: An Intimate History. New York: Harper and Brothers.
• Weiss, Thomas G.; Daws, Sam, red. (2009) [2007]. The Oxford Handbook on the United Nations. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-956010-3.
• Wistrich, Robert S. (2010). A Lethal Obsession: Anti-Semitism from Antiquity to the Global Jihad. New York: Random House. ISBN 978-1-4000-6097-9.

Nuorodos

• Oficialus puslapis