车讯情报2月15日0时:92号汽油上调0.04元/升

Ekоlogija (graiki?kai ο?κο? – namas, būstas + λ?γο? – mokslas, ?odis) – mokslas, tiriantis gyv?j? organizm? santykius su gyvenam?ja aplinka, ?skaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografin?s s?lygos, gyvosios ir negyvosios gamtos s?veika.
Pasaulyje yra daug skirting? gamtini? region? su kiekvienam būdingais augalais ir gyvūnais. Visi gyvieji organizmai prisitaik? gyventi savo buvein?se arba gyvenamojoje aplinkoje (?r. adaptyvioji radiacija) ir yra susij? vienas su kitu. Be to jie labai priklauso nuo kai kuri? aplinkos veiksni? (ekologiniai veiksniai):
- Klimato veiksniai – temperatūra, vanduo, ?viesa.
- Edafiniai veiksniai – fizin?s ir chemin?s dirvo?emio savyb?s.
- Biotiniai veiksniai – kit? organizm? gyvybin? veikla.
S?vokos atsiradimas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Ekologijos termin? ?ved? vokie?i? biologas darvinistas Ernstas Haeckelis.
1935 metais Arthur Tansley, brit? ekologas, sukūr? termin? ekosistema – interaktyvi sistema tarp biocenoz?s (gyv?j? organizm? grup?s) ir j? biotopo (aplinkos, kurioje jie gyvena). Ekologija tapo ekosistem? mokslu.
?akos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Ekologijos tyrimai apima tris lygmenis:
- Autoekologija (individo ekologija) – individo santykiai su j? supan?ia aplinka ir jos ry?iai su ?iuo bei kitais individais, kurie yra gyvena toje pa?ioje arba pana?ioje aplinkoje.
- Demoekologija (populiacij? ekologija) – individ? santykiai ir kitokie ry?iai populiacijos viduje, taip pat populiacijos santykiai su j? supan?ia aplinka.
- Sinekologija – tiria ekosistem? kaip visum? (pvz., naudojantis kompiuterin?mis, matematin?mis simuliacijomis ir modeliais).
Tyrimo kryptys
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Rū?i? populiacij? dinamika – pasiskirstymas ir tarpusavio s?veika individ?, populiacij? ir ?iek tiek aplinkos aspektais. Tiriamos nykstan?ios rū?ys, pl??rūno-aukos santykiai, buveini? (gyvenamosios erdv?s) vientisumas, tar?os poveikis populiacijoms, ?skaitant ?em?tvarkos projekt? vystymo galimo poveikio rū?ims analizes.
Tarpdisciplininiai mokslai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Zoologija, botanika, bendroji biologija, geologija bei kitos mokslo ?akos kartu su ekologijos mokslu gali būti jungiamos ? ?iuos interdisciplininius mokslus:
Biocenologija (biocenozi? ekologija), agrozoologija, istorin? ekologija, ?mogaus ekologija, kra?tovaizd?io ekologija, produkcijos biologija, fitoekologija ir fitosociologija, urbanistin? ekologija, zooekologija, elgsenos ekologija (ekoetologija), eismo ekologija, ekometrija.
Taikymo sritys
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Gamtosauga, ?em?s ūkis, kai kurios pramon?s ?akos.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]
|
|